“
Kur tu būtum
Kur bebūtumv Ar Berlyne ar Maskvoj
Prisimink mane drauguže,
Kad draugavom Lietuvoj
Meilė kalba bučiniais.
Kūnas iš pradžių ieško,paskui prašo, maldauja, galiausiai reikalauja ir priverčia. Kaip perdžiūvusi žeme šaukiasi lietaus, taip išsiilgęs kūnas šaukiasi aistros. Audra priarteja ne griaustinių dundėjimu, o žaibais. Užtvenktame vandenyje ramiai sau plaukioja kurkdamos varles, bet kai vanduo pralaužia užtvanką, jis nubunda, įsibėgėja, užriaumoja gaivališka, naikinanti, žudanti jėga.
Kūno jėga!
Drąskyti, skverbtis ir numirti!
Aš ieškau tavęs! Aš noriu tavęs!
Noriu tavyje sudegti ir išnykti...