“
Kelk aukštyn, puriena, gintarinį žiedą,
Jau seniai žilvitis Aleliuja gieda.
Atpirkėjui lenkias obelys už lango,
Vyturio giesmelė kyla jau į dangų.
Kai varsom auksinėm žemė puoštis ima,
Varpas visus šaukia į prisikėlimą.
Sklinda žvakių kvapas, ir vargonai gaudžia.
Pajunti, kaip rankos maldai susiglaudžia.