Brandžiam kely, sunokę vaisiai svyra
  Ištiesus ranką, juos pasiekt gali,
  O visos skriaudos ima ir išbyra,
  Bešokant laiko šokį pakely.
  Bet šokis šitas dar tik įpusėjo,
  Dar muzikos garsai tokie šilti,
  O širdyje apsigyvenę vėjai
  Keliauti kviečia dar toli, toli..
  Tešėlsta kuo ilgiau išdykę metai,
  Tesiaučia audros gatvėj ir širdy,
  Tegul visi gyvenimo verpetai
  Ilgai išlaiko savo sūkury.