Keisti tie metai. Jų kaskart daugėja
  Paliekančių plaukuos sidabro brydę.
  Kas vakar buvo mielas - svetimėja,
  Nutolsta praeitin draugai išklydę.
  Jauna, graži, širdy visai mergaitė,
  Sulaukus metų moteries Balzako,
  O skruostai taip jaunatviškai nukaitę,
  O akys taip pavasariškai šneka.
  Tokie jau metai. Svetimiems lyg vynas
  Vilioji, svaigini ir švelniai trauki,
  O savas vėl virtuvėje kabinas - 
  Tai pusryčių, tai vakarienės laukia.
  Jauna, graži, širdy visai mergaitė
  Sulaukus metų moteries Balzako,
  O skruostai taip jaunatviškai nukaitę,
  O akys taip pavasariškai šneka..