susipykus
Taip paprasta ištart "Atleisk"
Geriau paklaustum: "Ką dabar jauti?"
Aš atsakyčiau: "Liūdesį ir skausmą,
Dar žaizda sopančią širdį".
Lyg ledo adatos tavieji žodžiai,
Netirpsta jie, nes manyje žiema.
Ramiai, vienodai jie nuobodžiai,
Lyg snaigės abejonės apdengia kažką.
Kažka brangaus ir tyro, to kas nesuspėjo
Sušildyt mūsų ir apglėbt džiaugsmu.
Kažką švelnaus ir mielo, to, kas taip tikėjo..
Na, o dabar nuvyto, nesukrovę net žiedų.
Tad neprašyk manęs, tuoj pat suprasti.
Tikėtis, kad į glėbį pulsiu tau. Nereik.
Aš pažadu surast jėgų, atleist,
Tik ne taip greit, tiktai ne šitaip greit..
