“
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne.
Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk.
Neperleisk niekam.
Sunaikink mane,
tik leisk bent akimirkai nušvisti
tuo ką turiu, ir ko neturiu.
Kaip savo kūdikį mane išvystyk,
pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.