“
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Tu juk lauki manęs
Tu ilgiesi manęs
Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Ir nešu dovanų tau rudens ramunes.
Juk žinai, kad aš tave begalo myliu
Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių
Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.