“
Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante.. Staiga jis paklausė: - Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą! Kaip jį išsaugoti? Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio.. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė.. Smėlis ėmė srūti pro pirštus, ir kuo stipriau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo.. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje.. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o vėliau sušuko: - Supratau!