“
Gyveni ir mokaisi kas dieną,
Bet gyvent nemoki ir gana.
Dvelkia, dvelkia mėnesiena
Be naudos sudužusi diena.
O gyventi duota mums tik kartą,
Tiktais kartą perdega širdis.
Pažiūrėsi, jau ruduo už vartų,
Jau už lango nyksta praeitis.
Neatleis dienų, kurias su vėjais
Prašvaistei be atgarsio kely.
Ar ošei lyg gluosnis apdulkėjęs
Apie mažą laimę nuošaly.