Išaušo rytas jubiliejaus.
  Greit saulė atrakins vartus.
  Ir visos gėlės spalvas lieja,
  Kad jis išliktų nuostabus.
  Kad laime žėrintys šaltiniai
  Pasiektų džiaugsmo upelius,
  Kad rasos tyros, krištolinės
  Bučiuotų žiedlapius švelnius!
  O jie, prie skruostų prisiglaudę,
  Pajutę virpėsi širdies,
  Viliotų žengt į erą nauja,
  Kur gėrio upės išsilies...
  Kur praeitis giliai nuskendus
  Negrįš pro tiltus užmaršties.
  Džiaugsminga šypsena ant veido
  Ir rankos sveikinti išsities:
  Tegu Tavieji jubiliejai
  žiedais pavasariu praskrieja!