“
Jie niekur – tie praėję metai nenueina..
Įsiterpia į širdį, kaip dirvožemin,
Susigeria lietus, įsismelkia į sąžinę,
Įsipina į dainą, plaikstydami
Ne vien prisiminimų, ir atodūsių skutus..
Netenkam rodos tik vienos dienos,
O metai metams tiesia ranką.
Tad leiskit palinkėti gėrio, šilumos
Ir to, ko šiandien neužtenka.