“
Keisti tie metai. Jų kaskart daugėja
Paliekančių plaukuos sidabro brydę.
Kas vakar buvo mielas - svetimėja,
Nutolsta praeitin draugai išklydę.
Jauna, graži, širdy visai mergaitė,
Sulaukus metų moteries Balzako,
O skruostai taip jaunatviškai nukaitę,
O akys taip pavasariškai šneka.
Tokie jau metai. Svetimiems lyg vynas
Vilioji, svaigini ir švelniai trauki,
O savas vėl virtuvėje kabinas -
Tai pusryčių, tai vakarienės laukia.
Jauna, graži, širdy visai mergaitė
Sulaukus metų moteries Balzako,
O skruostai taip jaunatviškai nukaitę,
O akys taip pavasariškai šneka..