“
Mes gyvi tiktai vienu šioj žemej –
Gerumu, dovanotu kitų.
Nesvarbu, ką likimas tau lemia:
Tuščią spindesį miesto naktų,
Sodžiaus tylą... Švaistyk ją be baimės,
Netausodama sielos turtų.
Neieškoki, nelauk jokio atpildo,
Atsikirsk pašaipūnams piktiems.
Mes turtingi tik vienu šioj žemėj –
Gerumu, dovanotu kitiems.