“
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę,
Prie stalo, tiesto balta drobule,
Plutele tegul lauš kiekvieno pirštai,
Kaskart linkėdami vėl būt šalia.
Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę,
Prie stalo, tiesto balta drobule,
Plutele tegul lauš kiekvieno pirštai,
Kaskart linkėdami vėl būt šalia.