“
Mes išeisim visi, tyliai duris užversim.
Gal ištarsim "sudie" paskutinį, nebegrišim daugiau.
Vėjas plaukus taršys.
Jie užneš tuos takus, kur išmynėm.
Ir skambutis skardus, mus nešauks kas dieną
Mes išskrisim, kaip paukščiai, išmokė skraidyti.
Gal sugrišim dar čia, į klases tas tuščias
Bet sugrižę svečiais pasijusim...