“
Atrodo gyvenimas prabėga pro akis..
Vieną akimirką laimė liejasi pro kraštus,
O jau kitą lieji skaudžias, karčias ašaras..
Kodėl taip..?
Nejaugi tu užpykai dėl to, kad mano žodžių nesupratai?
Aš tavęs ilgiuosi.. o tu..
Tu toliau gyveni sau laimingas,
O aš kenčiu.
Žinau gal dėl to kalta ir aš
Bet nesakyk.. kaltas ir tu!