“
Dabar vistiek...
Daugiau kartu nebūsim,
Nesidalinsim rupesčiais, džiaugsmais...
Ir tavo lupos neberas jau mano lupu,
Ir nebežaisi tu manais plaukais...
Dabar vistiek...
Daugiau jau tavo rankos
Neglostys mano skruostų ir pečių...
Gal susitiks,
Gal susitiks dar mūsų akys...
Bet mums bus nejauku.