“
Kai tave pirmą sykį pamačiau,
to dar nesupratau,
bet būdamas su tavim,
Tave pamilau.
štai bėgo laikas,
Aš prisipažinau,
tavo akys liko šaltos,
O aš norėjau kažko daugiau.
Pasijutau lyg laivas kuriam aš plaukiau,
paskendo kažkur tarp vandenyno gelmių.
Bet štai išaušo nauja diena,
Ir tavęs jau neliko mano širdyje.
Gyvenimo laivas pakilo iš gelmių,
Ir nuplaukė toliau,
Tolimuoju reisu.