“
Neapkyanta, kurią užgniaužiu savyje.
Kurią juntu, kai matau tave.
Šlykščios rankos, kurios lietė mane.
Kupinos vilčių akys, kurios žiurėjo į mane.
Nesekiok, ir palik mane ramybėj.
Taip. Labas, sekasi gerai. Atsiknisk.
Kodėl negaliu tau to pasakyt.
Paminėčiau vardą, bet mane laikai drauge.
Pamiršk mane.
Prašau.
Atsiprašau, taip jau yra..