“
Sakyk, ar pasaka tai buvo,
O galbūt sapnas nuostabus.
Kai viskas, viskas kažkur žuvo
Gal ir prisiminimai žus.
Mačiau kaip pro mane praėjo
Tą dieną tūkstančiai veidų
Bet gaila man, kad viedo vieno
Aš niekaip neradau tarp jų.
Taip bėgo metai, slinko dienos,
Kas valandą - nauji veidai
O aš dairiaus, vis laukiau veido vieno,
Bet nesulaukiau - tu žinai.
Tas veidas bluko man kasdieną,
Kaip blunka saulėje dažnai
Ir aš bijau, kad kartą vieną
Neprisiminsiu jo visai.