“
Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu,
Pažvelgsiu į akis, kurias aš taip myliu.
Tu negirdi - kita tau plaukus glosto
Ir nežinai, kaip aš dėl to kenčiu.
Keliauk tu sau, tavęs aš neliūdėsiu,
Sužeistai širdžiai niekas nebaisu
Mylėt mokėjau, pamiršti nemokėsiu,
Bet apie tai nesužinosi tu.