“
Tau paliksiu obelų žydėjimą-
Te jis džiaugsmą neš.
Viską, viską, ką abu kentėjome,
Pasiimsiu aš.
Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek.
Metai plauks ir plauks.
Bet ir tas granitas-patikėk-
Vis kažin ko lauks.
Neateisi. Neateisiu jau ir aš.
Iš niūraus pavėsio.
Lai tau dienos žydra laimė neš.
Aš nepavydėsiu.