“
Žinai.. viską, ką Tu sakei.
Tebuvo melas.
Tebuvo skaumas
Ir.. ašaros.
Tai netikra.
Ir nebuvo.
Ir nebus..
Juk buvai ir esi.
Gal ir gerai,
Kad pamiršau.
Kad perlaužiau save.
Daugiau nereiks laužytis
Verkt ir kankintis.
Tu - gyvenk sau
Mielas..
Man teužtektų Tave pamatyt
Ir akyse vėl susitelktų
Ašarų kalnai..
Bet nepamiršk, kad ne be tas,
Kuris buvai..