Valentino dienos. 13 puslapis

Esi saldus kaip medus,
Praskaidrini man gyvenimą.
Tu kaip ugnis prie degtuko.
Tu užpildai mano širdį liepsna
Esi karštas kaip niekada!

Tu mylimas žmogus, niekas toks brangus, amžiais šitaip bus, nieks neatims tavęs niekad iš manęs.

Meilė - nežinoma, neištirta, nesuprantama. Niekas nežino, iš kur ji ateina, niekas nežino, pas ką ji eina, niekas nežino, kiek ji atneša ir kiek išsineša.

Ne, aš negaliu gyventi be kaukės,
Ir nenoriu būti su kiekvienu nuoširdi.
Man reikia tik trupučio Tavo meilės,
Kad sugebėčiau dar išlikti žmogumi.

Sako - dviese džiaugsmas didesnis,
Sako - dviese skausmas perpus.
Tad kodėl į šitą "dviese"
Užtvėrei visus kelius?

Prieš akis iškyla tos dar nerūpestingos vasaros, kai pabudus ryte už praverto lango galėdavi išgirsti šurmulį. Kartais jis erzindavo, bet prisipažinsiu, kad dabar velniškai jo trūksta.

Kai tave pamačiau..
Iš kart įsimilėjau
Ir tavo mėlynas akis
Į širdį įsidėjau..

Mėnulis pašvietė pro langą
Į tavo spindinčias akis,
Tau savo širdį dovanoju..
Tešviečia ji tau per naktis!!

Paprašysiu aš drugelio,
Kad nuskristų pas tave,
Prisiglaustų prie veidelio,
Pabučiuotų už mane!

Meilė (...) atneša tik šviesą ir laimę.
Visos kančios, suverčiamos meilei,
neturi nieko bendro su meile.
Mūsų kančios - tai mūsų išdidumas,

Tu - obelų žiedai mažyčiai,
Tu - ramunėlė nuo lankos,
Tavęs į saulę nemainyčiau,
Tavęs, kaip pasakos žavios!

Tavo vardą kartoju kasdieną
Tavo žvilgsnio pamiršti negaliu.
Tavo veidą matau mėnesienoj
Tave vieną pasauly myliu..

Meilė - tai deimantas, kurio net karaliai negali nupirkti, ji - visas pasaulis, nors ją gali apkabinti abiem rankom.

Aš tave myliu, kai šviečia saulė..
Aš tave myliu, kai nematau žvaigždžių
Ir nesvarbu, kad mes ne kartu
Aš tai jaučiu,
Ir man to gana.. :*

Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu.
Ir tada, kai žaibai sutviskės.
Patikėk. aš ne pyktį tau nešiu
Aš atnešiu tau žiedą gėlės.

Pirmą - kartą susitikus rūpėjo kaip tau patikti. Tada kaip priversti pamilti, o dabar - kaip neprarasti tavęs.

Būk linksmutė ir gerutė,
Kaip pavasario saulutė.

Ta svajonė, kur buvo manyje.
Kur padėjo gyvent
Svajot ir mylėt Tave -
Jos nebėra..
Užglaistei savą neapykantą man,
Už tai, ką jutau,
Būdama šalia

Mylėti ar kentėti?
- Ką pasirinkti, jei tai tas pats?
Džiaugtis ar liūdėti?
- Juk po didelio džiaugsmo vis tiek ateina liūdnų akimirkų..
Branginti ar nevertinti?

Meilė nuteikia kaip Saulės spindulys po lietaus.