“
Akys, kuriuos visada išliks manyje..
Rankos, kurias jausiu savose.
Lūpos, kurių neliečiau, bijodama
Ir vėl būti kaip visos Tavyje,
Sužaidžiam ir numetam..
Nereikia man vilčių, maža
Turiu savyje.
Keista, jausmas senai turėjo išnkyt,
O pažiūrėk su diena jis vis didėja..
Noriu, kad Tu išeitum iš sapnų,
Iš nerealių svajonių..
Noriu pamiršt Tave
Ir apgaut save.