“
Žiūrėk, kalnai bučiuoja dangų,
Bangelė bangą glosto.
Sesuo, gėlė, brolelį brangų
Užmigdo ir apklosto.
Ir saulei mielas žemės vardas,
Ir mėnuo štai virš sodų.
Ko būtų šis švelnumas vertas,
Jei ne mane bučiuotum?