Draugystės. 3 puslapis

Žinai kodėl verta šypsotis?
Nes šypsena:
Ji nieko nekainuoja, bet daug ką sukuria..
Ji blyksteli akimirką, o atmintyje kartais išlieka visą gyvenimą..

Kai kuriems nereikia žodžių, kad jie suprastų vienas kitą. Kai kuriems nereikia kelių, kad susitiktų. Kai kuriems nereikia girdėti, kad išgirstų šauksmą.

Tikra draugystė yra ta, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia draugystė, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta.

Galbūt likimas taip norėjo,
Kad leido mums susipažint.
Tas pats likimas ir parodys
Draugaut, mylėt ar išsiskirt?!?!?!?

Blogai, kai mylimas nemyli,
Blogai, kai myli per karštai
Nors blogiausiai kada tyli
Tada ar myli nežinai.

Tavo draugas yra žmogus, kuris žino apie viską, ir vis dar tave mėgsta.

Draugystė - tai laimė džiaugsmas ir draugai,
Draugystė - tai saulė tavoj ir manoj širdy
Draugystė - tai pasakos, šventės, draugai,
Draugystė - tai meilė ir mano kerai..

Ne tas laimingas,kuris turtingas,
Ne tas laimingas,kuris gražus,
Tik tas laimingas,kuris suranda
Tikrus gyvenimo draugus!

Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą
Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, -
Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno:
švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį.

Kad laiminga būtum, daug nereikia.
Tik žiedais, žiedais žibuoklių pasidžiaugti.
Tik kažką į kelią išlydėti.
Tik kažkam gerumo po kruopelį išdalinti.

Tu klausi manęs, kodėl liūdna.
Žiūriu, kur gesta vakarai-
Taip gesta vasaros diena,
Taip gesta viltys ir sapnai.

Tikram idealistui širdis nurodo ką reikėtų daryti, o protas pataria kaip tai padaryti..

Pražydo rožė deimantinė, ant aukšto kalno tarp gėlių, norėčiau tau ją dovanoti, bet jos pasiekti negaliu..

Niekad nebus per daug gėlių gėlynuose, saulės spindulių, šiaurės vėjų glostomai žemei. Niekad nebus per daug gyvenime draugų .

Ne tik meilė, bet ir draugystė gimsta iš vieno žvilgsnio.
Kaip didžiulę knygą galima sutalpinti fotojuostoje,
Taip ir visą gyvenimą galima sutalpinti viename žvilgsnyje.

Mėnulis nuliūdęs į žemę žiūrėjo.
Girioj svyravo svyruokliai beržai,
Bet mano širdis kažko taip ilgėjos
Pasakyčiau, bet ir tu pats žinai.

Mano draugas, tai dangus, dangus, dangus.
Mano džiaugsmas, tai lietus, lietus, lietus.
Mano meilė, tai saulutė nuostabi.
Mano draugė(as) ir tu esi.

Surask kelią - kuris Tau mielas,
Surask sėkmę, kuri tuo keliu palydėtų
Uždek savąją žvakutę
Kuri šviestų ir dieną ir naktį.
šviestų ir niekados neužgestų.

Šlama mirusio rudenio lapais
Skudurėliai laiškų padegtų,
Ir lyg šaukia kažkas iš anapus
Nubolavusių ievom naktų.
Gal iš viso nebuvo gyventa?

Visą laiką reikia, kad tavęs lauktų,
Kad būtų pas ką skubėti iš toli,
Kad kas paglostytų, vardu pašauktu,
Kad akys, o ne žvaigždės šviestų Tau kely.