Valentino dienos. 7 puslapis

Mylėk tą kuris myli
Nesvarbu,kad lūpos tyli
Svarbu, kad meilė yra karšta,
O ne žavinga šypsena!

Gražu kai pugos žiema siaučia
Ir vėjas neša snieguoles,

Širdis ne elgeta, kad išmaldos prašytų ir rinktų trupinius jau paliktus kitų.
Ji išdidi, nors alkana bastytųs, kaip šuo per audrą išvarytas iš namų.

Tegul Tau spindi saulė!

Labai norėčiau tau daug ką pasakyt gero ir blogo.. norėčiau smarkiai aprėkt ir smarkiai apkabint.. nes, kaip sakoma, meilei reikia visko!

Tu toli ir mus skiria ne tik kilometrai. Mus skiria laikas, nepermaldaujamas laikas.. Bet kartu aš šalia.. Štai as girdžiu tavo širdies dužius, galiu paliesti tave..Girdžiu tavo tariamus žodžius..

Meilė tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė - viską taurinti ir kilninti.

Mes bėgame, mes klumpame..
Gyvenimas bjaurus!
O kai mirtis mums į akis pažiūri
Visas jėgas sukaupę sušunkame:
-Mirtie palauk! Gyvenimas gražus!

Atleisk man už tai, kad šiam pasauly aš esu,
Kad skaudinti tave turiu, bet kitaip aš negaliu!
Kad ir kaip man būtų sunku,
Ir vis tave pamačius paraustu,

Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose.

Šiandienos vyną reikia gerti šiandien,
Rytojaus liūdesį - rytoj.

Vienas švelnus žodis šildo ne mažiau kaip tris žiemas.

Meile mano.. Jaučiu aš meilę begalinę,
Kuri liepsnoja širdyje,
Jaučiu tą jausmą aš krutinėj,
Kuris vėl dega manyje..

Viskas, ką žinau apie meilę yra tai, kad ji yra.

Norėčiau matyti tavo akis, norėčiau girdėti tavo švelnius žodžius, norečiau jausti tavo švelnias rankas, norėčiau būti amžinai tavo glėby!

Nes tik mes ir buvimas čia,
Susideda iš milijono raidžių,
Tūkstančio eilių,
Šimto rašinių.
Atsisuk atgal, tai nėra kaip matai, tai..

Pamačius tave minioj žmonių,
Tavo nekaltas akis, ieškančias manų,
Širdis suplazdėjo drugeliu,
Nors prakalbint tavęs neužteks man jėgų.

Ar atmeni kvailystes, mano drauge, kaip lietuj lyjant verkė medis, o mes stovėjome po lapais ir gaudėm lūpom ašaras vaiškias..

Tuoj skaidrios žvaigždės naktį suspindės
Ir gęsdamas liepsnos žarų raudonis.
Ir vėl mane į sapną palydės,
Tavųjų lūpų ilgesingas skonis.

Tave, tave, tave kaip saulę,
Tave, kaip žiedą iš laukų
Nešuos širdy aš per pasaulį,
Nešuos pavasario lauku.
Kiekvienas žydintis berželis,

Myliu - atbėki tiltu virš bedugnės!
Myliu - visas kaltes atleidau!
Myliu - saugau širdyje kaitriausią ugnį!
Laukiu! Tik tavęs dar laukiu..

Meilė kantri, meilė maloninga,
Ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,

Kaskart praėjus pro tave,
Širdutė spurda, nori pas tave.
Trokštu visa savo esybe
Bučiuot ir glamonėt tave..
Bet žinau, tu meilės nejauti..