Valentino dienos. 8 puslapis

Nemylėk kaimyno,
Rinkis iš toliau -
Tolimesnė meilė
Šimtą kart geriau!

Eik ir mylėk taip, kaip mylėjo Romeo ir Džiuljeta. Tikėk gėriu, kaip romantiškasis idealistas Don Kichotas. Ieškok ir atrask, kaip nerimstantis daktaras Faustas.

Aš juk šalia!.. Visai šalia.. tyliai plasnoju viduj, aplink tave.. o tu pagauk mane! Kai apkabinsi, aš būsiu tavo visada.. jei pasiklysiu, žinau, kur skristi, man parodys tavo spindinčios akys..

Daina susideda iš žodžių ir melodijos
O meilė iš dviejų širdžių liepsnos
Daina užpildo laiko tuštumą
O meilė ? ilgesį
Šviesos Daina - poezija ir gaidos

Žinok kad meilė - auksinis perlas,
Žinok kad meilė - ateitis,
Žmogus be meilės - lyg aklas vergas,
O jo gyvenimas tartum naktis.

Grįžk atgal aš pasiilgau..
Tavo kūno, ir melsvų akių...
Tyro juoko, pilno meilės žvilgsnio
Ir švelnių kaip vėjas bučinių..

Kartais norisi, kad kas nors apkabintų ir prisiglaustų..
Kartais norisi, kad kas nors suprastu ir užjaustų..
Kartais norisi šilumos, kartais meilės..

Tegul Tau krenta rudeniniai LAPAI
Tegul Tau šviečia rudeninė SAULĖ, kad sielai būtų geriau
Tegul Tau šviečia rudeninis MĖNULIS atsiųsdamas naujus ir nuostabius sapnus

Kiekvieną vakarą paskutinis dalykas prieš užmiegant ką pagalvoju būna apie tave. Bet kodėl? Gyvenimas? Gyvenimo esmė - kas tai? Tai tik linija, kuria mes einame.

Jei mano akys virstų vėju, pajustum,kad visąlaik glostau tave. Jei mintys taptų šilku, būtum visada šilko pataluose.

Sakoma, reikalinga 1 minute, kad išskirtum žmogų iš aplinkos, 1 valanda, kad įvertintum jo nuopelnus, 1 diena, kad pamiltum, bet reikalingas visas gyvenimas, kad užmirstum..

Tamsu tamsu aplink mane..
Į glėby nakties aš einu..
Nors šalta, nors lyja einu..
Einu pas Tave.. Aš tikiu..

Patikėsiu -
Jei atneši saulę ant delnų,
Jei suprast mane mokėsi,
Jei paversi skausmą liudesiu švelniu
Jei nusišypsosi ? patikėsiu.

Noriu suprasti, ką reiškia "MYLĖTI"? Noriu pažinti, o gal "NUSIDĖTI"? Trokštu pajusti tavąsias rankas, Ir nukeliauti su tavim į dausas..

Aš ir Tu
Mes kartu
Aš tau bučkį
Tu man du

Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino,
Ilgesiu apdovanojo,
Naktimis aš jas sapnuoju.
Tavo rankos apkabino apsvaigino...

Kaip ilgai tavęs nemačiau... Virpulys. Ilgesys. Nedrąsumas... Neilgai čia pabuvom, tačiau Vėl sugrįžo tavasis artumas. Kaip ilgai aš tavęs nemačiau... Tik sapne aš tave bučiavau.

Myliu tave labai labai.
Te išsipildo mūs sapnai.
Sapnai visi visi visi,
Ten kur mes lakstome basi.

Bučkis vienas, bučkis du,
Su trečiu ai kaip smagu
štai ketvirtas ai laimingas
Penktas šeštas pražūtingas
O septintas gal lemtingas
Meilės burtais stebūklingas

Ar saugosi mane, jei užmerksiu akis tamsoje..?
Ar laikysi rankas, jei nieko neturėsiu..?
Ar neleisi paskęst, jei pradėsiu savęs nekęst..?