Gimtadienio. 5 puslapis

Lai vyno taurės suduš prieš tavo kojas.
Juk šukės laimę neša. Tu tiki?
Tad būk laiminga, būk labai laiminga.
Juk kam gyvent, jeigu laimės neturi!

Gimtadienio proga sveikinam ir linkim:
Lai visad Tave lydi meilė. Žmogus gimsta iš meilės, vadinasi, meilei, džiaugsmui ir kūrybai jis yra sutvertas.

Iš rožių puokštės išsitrauk mane —
Laiškelyje aš suvyniotas..
Ir mano bučinys Tavam delne —
Tai dovana gimtadieny svajotam.

Tiek daug gyvenime jau buvo,
Bet dar daugiau tik bus.
Gyvenimas dar ilgas,- jis ilgas ir sunkus.
Bet iš širdies Tau linkim:
Daug laimės didelės..

Gyvenimas niekad nebūna lengvas
Ypač tokiu jis tampa tada,
Kai uždarai vaikystės pasaulio vartus,
Ir atsiduri ant gyvenimo laiptų,

Palaistykite medžius, kai degs iš karščio
Ir jūrą atpažinkite vandens laše.
Tik liūdesio nereikia šaukti garsiai
Nereikia saulės žadinti nakčia.

Keisti tie metai. Jų kaskart daugėja
Paliekančių plaukuos sidabro brydę.
Kas vakar buvo mielas - svetimėja,
Nutolsta praeitin draugai išklydę.

Ne šiandien - seniai,
Iš paslaptingos tylos
Tu į šeimą svečiu atėjai.
Atmerkus akis dar bijojai šviesos,
Švelnų motinos žvilgsnį sekei.

Einam kartu per žemės akmenuotą kelią,-
Ne kartą plovė ašaros akis,
Galbūt, todėl ir smilkiniai jau bąla,
Ir plaka nerami širdis.

Linkim Tau sparnuoto skrydžio,
Mėlyno vilčių dangaus.
Ir svajonių tokio dydžio,
Kokios būna tik žmogaus.

Su tuo, kuris ateina. Su tuo, kuris praeina. Su tuo, kuris kvailioja, dainuoja, dovanoja. Kad skleistųsi norai, kvepėtų svajonės, žydėtų viltis, ir tai būtų tikrove. Su Gimtadieniu!

Bėga metai, kaip paukščiai pro šalį.
Raizgos raukšlės ir bąla plaukai.
Tik širdis patikėti negali,
Kad taip greit jie galėjo praeit.

Sveikinu Tave su gimtadieniu ir linkiu:
kad visą laiką Tavęs kas nors lauktų,
kad bent pas ką skubėtum iš toli,
kad kas paglostytų, vardu pašauktų,

Te niekad neapleis
Energija sparnuota,
Ir akys šilumą
Jaunatvišką teskleis.
Širdis tikėjimo žiedais apvainikuota,
Te niekad pavargti Tau neleis..

Susikaupė širdy ir išmintis, ir patyrimas,
ir nueitų dienų graži rimtis.
tai, kas praėjo, kas jau buvo -
tai kraitis, dovana arba lemtis.

Aš tau duosiu rudenį,-
Neimk, sakyk man vasara dar nepabodo,
Duosiu tau vėjo gūsį,-
Jo neimki, juk tau ir žolės šlamesio užtenka,
Duosiu tau ((18))-tus metus,-

Į tavo gyvenimo taurę įkrito 18-tasis lašas..
Lai būna jis tyras ir skaidrus.
Teatneša jis tau daug laimės ir sveikatos,
Gyvenimą užpildo juoku ir džiaugsmu!

Kaip vandenynas banga po bangos į akmenuotą krantą nuolat ritas,
Taip nenutrūkstamai, be atvangos, viena minutė skuba paskui kitą..

Tikėki tuo kas amžina ir tikra
Gyvenimo kely tešviečia tau viltis,
Išmok atsikratyti blogo -
Kaip kelrodė žvaigždė spindės tau ateitis..

Tu girdi? Tai verkia pamirštos lėlės. Vaikystė prabėgo seniai, nesugrįžtamai..
Tau ((18))-lika. Tik pagalvok, ((18))-liktą vasara praverė duris..