Susipykus. 5 puslapis

Ir gėlės, ir medžiai,
Tau ošia tik meilė
Kol kas ir manoji
Tau meilė dar oš.

Ji oš ir rytoj,
Ir poryt ji dar oš,
Bet Jei ja pamirši
Tebūna savos

Tu sakei, kad gyventi sunku
Netiesa - man gyvenimas ? laimė
Jos ne visad turiu, sutinku,
Bet ji juk neateina savaime.
Tad daugiau nesakyki sunku

Kodėl tu taip padarei
Kodėl?
Aš to nesuprantu
Kaip taip galejai.

Kaip norėčiau tave dar kartą pamatyti,
Tiesti ranką, žvelgti į akis.
Ir tyliai tyliai pasakyti,
Kaip kenčia be tavęs širdis...

Išėjo pasaulis, išėjai ir tu
Nebeliko meilės, nebėra jausmų
Vėl norėčiau skristi aš tarp debesų
Ir svajoti meile, apie mus abu

Sakyk, ar pasaka tai buvo,
O galbūt sapnas nuostabus.
Kai viskas, viskas kažkur žuvo
Gal ir prisiminimai žus.
Mačiau kaip pro mane praėjo

Sunku prarasti, sunku atrasti, bet dar sunkiau žinoti, kad turi, bet nerandi..
Nei žodžiu, nei minčių.. Nieko.. Tuščias baltas popieriaus lapas tik krauju pasruvusi širdis..

Tu patikėk aš nenorėjau,
Kad mūsų meilė būtų karti.
Bet jeigu, taip išėjo,
Matyt mes buvom abu kalti.

Ką Tu man? Tu man nieko.. Dink, nenoriu Tavęs matyt.. Nebegrįšk, nebeskaudink.. Pamiršk ir nebeprisimink.. Kas buvo tarp musų, jau nebebus.. Aš nebebūsiu Tavo žaislu..

Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu,
Pažvelgsiu į akis, kurias aš taip myliu.
Tu negirdi - kita tau plaukus glosto
Ir nežinai, kaip aš dėl to kenčiu.

Tu gali sau apie meilę aikčiot
Su kita praeidamas gatve,
Gal tik aš išejus pasivaikščiot
Sutiksiu skersgatvy tave.
Į mane pažvelgsi tu vis vieną